Užduotis: sukurti autobiografiją perteikiant charakterį, pasaulėjautą, kultūrinę patirtį ir gyvenamą laikmetį.
Autobiografija– savo gyvenimo pasakojimas.
autos (gr.) – pats;
bio (gr.) – gyvenimas;
graphie (gr.) – rašyti, aprašyti.
Autobiografiją galima laikyti savęs supratimo istorija. Autobiografija, pasakodama apie asmens gyvenimą, ne tik išreiškia autoriaus pasaulėžiūrą, bet ir kultūrą, kuriai autorius priklauso.
Autobiografijos žanrinės ypatybės:
▪ Pasakotojas ir herojus yra tas pats asmuo. Pasakojama pirmuoju asmeniu.
▪ Pasakotojas kalba apie savo praeitį, todėl pasakojama būtuoju laiku, bet gali būti pavartotas ir esamasis bei būsimasis laikas.
▪ Pasakodamas apie įsimintinus gyvenimo tarpsnius, pasakotojas dėmesį skiria ir aplinkai, žmonėms.
▪ Autorius į praeitį žvelgia iš dabarties, todėl praeities įvykius, poelgius komentuoja, vertina.
Autobiografija – kaip kultūros tekstas
V. Kavolis studijoje Sąmoningumo istorija komentuoja autobiografijas, parašytas nuo viduramžių iki XX a. antros pusės, nagrinėdamas (Vytautas Kavolis. Civilizacijų analizė). Verta įdėmiai perskaityti visą studiją, čia pateikiamos tik ištraukos, kuriose mokslininkas interpretuoja XX a. autobiografijas.
XX a. žmogus, rašantis autobiografiją, ieško, kas svarbiausia, esminga jo gyvenime. „Daugumą iškiliausių dvidešimtojo amžiaus autobiografijų parašė žmonės, gyvenę už savo gimtos šalies ribų. Tačiau tiek tremtinių, tiek ir vietinių gyventojų pasakojimai prasideda ne nuo natūralių aplinkybių (šeimos, giminės, individo gimimo), bet nuo svarbiausių <…> bruožų analizės.
<…>Išeities taškas yra tai, ką kiekvienas nešioja savyje, kas kiekvieną apibrėžia kaip išskirtinį žmogų, tačiau ko negalima valdyti ir pasirinkti“(p.119-120). Savojo „aš“ istorijos rašymas yra pastangos atskleisti savo paties vidinį ypatingumą.
Prieš rašant autobiografiją:
Rašyti, remiantis patirtimi, nereiškia gyvenimo faktus tiesiogiai perkelti į pasakojimą. Galite išsirinkti įvykius, įspūdžius, žmones, savybes, vietas, garsus, kvapus – daugybę patirties aspektų.
Atraskite detales.
Detalės teikia gyvybės ir autentiškumo pasakojimui. Pavyzdžiui, kokie paukščiai, medžiai auga toje vietovėje, kur užaugai ar gyveni. Ką primena debesys, kaip rengiasi žmonės, ką jie dirba, keičiantis metų laikams.
Eskizų kūrimas:
Tu – pasakotojas ir herojus:
– Kokia tavo svajonė? Ką tu savo gyvenime labiausiai vertini?
– Į kokius esminius klausimus bandai atsakyti? Kokie tavo geriausi darbai (kūriniai)?
Tiesiogine kalba parašyk po vieną sakinį, kaip tave charakterizuotų praeivis, tėvas, draugas.
Kokie daiktai tau primena praeitį? Kokius prisiminimus sukelia?
Ką savo gyvenime norėtum pakeisti?
Kurdamas autobiografiją nepamiršk, koks herojus yra dabar, kad vertina savo gyvenimą iš dabarties perspektyvos, išrenka iš praeities svarbiausius įvykius, žmones, patirtis, lėmusius jo polinkius, įpročius, pažiūras, pasaulėjautą, gyvenimo būdą.
Detalėmis aprašyk gimtąjį miestą, kaimą, sodybą, namą.
Sukurk laiką, įvykį, susijusi su tavo gimimu, parašyk, koks buvo oras tau gimus.
Ką žinai apie savo šeimos (giminės) praeitį? Trumpai apibūdink tėvą. Kokia jo profesija?
Trumpai charakterizuok mamą. Kokia jos profesija?
Kokią įtaką tavo tolimesniam gyvenimui turėjo šeimos gyvenimo būdas, tradicijos?
Ankstyviausi vaikystės įspūdžiai (kvapai, garsai, spalvos).
Kokie svarbiausi žmonės? Kokie įvykiai turėjo įtakos tavo gyvenimui?
Kokie poelgiai, sprendimai turėjo įtakos tavo ateičiai?
Kokia didžiausią sėkmę patyrei gyvenime? Kokią nesėkmę?
Atsitiktinumai, pakeitę tavo gyvenimą.
Jei galėtum dar kartą išgyventi praeitį, kokioje situacijoje pasielgtum kitaip?
Ne visa panaudosi, kurdamas vientisą pasakojimą, visgi atsakymus perteikdamas vaizdais, detalėmis, sukursi gyvą pasakotojo charakterį.
Literatūra:
D. Bertrand. Dešimt esė, analizuojančių literatūros fragmentus.- Gimtasis žodis, 1994.
S. Johnston. Where the stories come from, Longman, 2001.
S. Barnet, W. Burto. Literature for composition, Longman, 2003.