Literatūra yra humanizmo pratybos, liudijimas žmogaus jo istoriškume ir jo istorijoje.
Algirdas Julius Greimas
Gabių lietuvių filologijai 9-12 klasių mokinių ugdymo gairių paskirtis, bendrosios nuostatos, tikslai, ugdymo turinio formavimo principai, numatomi pasiekimai
1.1. Ugdymo gairių paskirtis
Gabių lietuvių filologijai 9-12 klasių mokinių ugdymo gairės skirtos apibrėžti šiai sričiai gabių mokinių ugdymo tikslus, turinio formavimo principus bei patį turinį. Rengiant gaires laikytasi Lietuvių kalbos ugdymo 2010-2014 m. strategijoje keliamų bendrųjų lietuvių kalbos ir literatūros ugdymo uždavinių:
– padėti mokiniams įgyti nacionalinės kultūros visumos vaizdą;
– stiprinti kūrybinį, kritinį ir etinį mąstymą;
– padėti ugdytis gebėjimus reflektuoti ir vertinti kalbos reiškinius, literatūros kūrinius, sieti juos su gyvenimu, kelti ir svarstyti vertybinius klausimus.
Gairėmis gali būti remiamasi individualizuojant ugdymo turinį gabiems mokiniams, sudarant lietuvių kalbos ir literatūros modulius gabiesiems, mokant neformaliai sesijose ir nuotoliniu būdu, rengiant olimpiadoms bei Jaunųjų filologų konkursams.
Gairėse siūlomos turinio kryptys, pateikiami galimi nagrinėti autoriai ir kūriniai, paliekant erdvės ir laisvės mokytojui detalizuoti turinį pačiam, atsižvelgiant į individualius mokinių polinkius, gebėjimus ir numatomus pasiekimus.
1.2. Gabių filologijai mokinių ugdymo tikslas – padėti mokiniams išplėtoti įgimtus ir įgytus humanitarinius gabumus.
1.3. Ugdymo uždaviniai
– padėti įgyti platesnį ir gilesnį humanitarinį išsilavinimą;
– ugdyti gebėjimą kurti;
– padėti patirti humanitarinių tyrimų, atradimų ir interpretacijos džiaugsmą;
– padėti įgyti savarankiškų studijų, humanitarinių tyrimų ir filologinės bei pilietinės veiklos įgūdžių.
1.4. Bendrosios nuostatos
Lietuvių kalbos ir literatūros dalyko paskirtis – padėti žmogui įsišaknyti krašto ir tautos kultūroje, pažinti ir kurtis save kaip asmenį. Dalykas skatina jaunuolius ir jaunuoles ieškoti prasmės, ugdo gebėjimus suvokti, interpretuoti ir kurti įvairių stilių ir lygmenų lietuvių kalbos tekstus, išreikšti jais įvairią gyvenimo patirtį, perimti ir kūrybingai plėtoti Lietuvos kultūros tradiciją. Lietuvių kalbos ir literatūros ugdymu siekiama, kad mokiniai:
– suvoktų kultūrinę kalbos reikšmę ir prasmę, suprastų kalbos fenomeną;
– įgytų brandžią, sąmoningą, kūrybiniu ryšiu su tautos kultūra pagrįstą, asmens tapatybę;
– perprastų kalbos sistemą ir ugdytųsi kalbinį sąmoningumą;
– suvoktų ir patirtų kūrybines kalbos galias;
– pažintų Lietuvos kultūrą, suprastų pagrindinius jos vaizdinius, vertybes, idėjas, reikšmes, suvoktų jų svarbą savo asmeninei tapatybei ir gyvenimo prasmės paieškoms;
– pažintų pasaulio kultūrą ir Vakarų kultūros tradiciją, suvoktų Lietuvos kultūrą kaip savitą pasaulio kultūros dalį;
– pažintų iškiliausias Lietuvos literatūros ir kultūros asmenybes, gebėtų suvokti jų kūrybą;
– įgytų priklausomybės Lietuvos kultūros tradicijai jausmą, kurdami įvairaus pobūdžio tekstus pajustų asmeninę galią šią tradiciją tęsti.
Ugdant žmogaus filologinius gebėjimus svarbu atsižvelgti į filologijos kaip humanitarinio mokslo savitumą. Būtent iš šio mokslo savitumo kyla filologijai gabių vaikų ugdymo gairės.
Humanitariniai mokslai yra nusakomi kaip „kitamoksliai“. Jie išsiskiria savo objektu ir savo žiūros būdu. Humanitarikos dėmesio lauke – ne objektyviems dėsniams pavaldūs daiktai ir reiškiniai, bet tekstais, simboliais išsakyta laisva žmogaus būtis. Tekstų ir simbolių reikšmės ir prasmės negali būti išaiškintos vien mokslinės analizės būdu. Analizė tik racionalizuoja prasmę. Prasmę galima atverti interpretuojant – pasitelkus kitas prasmes. Tačiau simbolio interpretacija pati lieka simboliu: ji veda į simbolinių prasmių begalybę neduodama iki galo apibrėžtų tiesų. Humanitariniai mokslai, skirtingai negu gamtos mokslai, yra dialoginiai: čia tyrėjas susiduria su kitais aktyviais subjektais – „išraiškingomis ir kalbančiomis būtimis“. Jam svarbus tampa ne tiek racionaliai apibrėžtas pažinimas, kiek kito, o kartu ir savęs, supratimas (Michail Bachtin, „Estetika slovesnogo tvorčestva“). Taigi humanitarikai rūpi ne tik žinių kaupimas, ne tik gnoseologinė, bet ir vertybinė, ontologinė tiesa – tiesa, galinti suteikti prasmės žmogaus ir žmonių bendruomenės gyvenimui. Tai mokslai, ieškantys prasmės ir saugantys prasmę. Šie mokslai yra lokalūs iš esmės: jie turi savo tėvynes, jie neatskiriamai susiję su vieta, bendruomene, tauta, kalba. Tyrinėjami tekstai ir simboliai yra (ar yra buvę) konkrečių kultūrų integralios dalys, jie priklauso vienai ar kitai tradicijai – taigi būna reikšmingesni, iškalbingesni vienai ar kitai interpretacinei bendruomenei.
Lietuvių filologijai gabūs vaikai turėtų įgyti humanitarui būtinų gebėjimų. Tarp tokių ugdytinų gebėjimų ir nuostatų vieni svarbiausių būtų:
Dialogiškumas – smalsumas ir pažinimo geismas, grįsti dėmesiu kitam, atvirumu reikšmių, idėjų ir vaizdinių pasauliui.
Kūrybingumas – gebėjimas savarankiškai interpretuoti tekstus, kelti idėjas, jas svarstyti ir įvairiais tekstais išreikšti.
„Maištinga ištikimybė“ tradicijai – tradicijos svarbos asmens kūrybai suvokimas, tradicijos pažinimas, autentiško ir savarankiško santykio su tradicija kūrimasis.
Bendruomeniškumas – įsipareigojimas bendruomenei, gebėjimas puoselėti draugystės, bičiulystės ryšius, dalintis idėjomis ir kūryba su kitais, dėmesingai vertinti kitų idėjas ir kūrybą.
Kryptingas veiklumas – gebėjimas sieti interpretuojamas bei kuriamas reikšmes, idėjas, vaizdinius su tikrove, asmenine ir bendruomenine veikla bei gyvensena, mokėjimas keltis veiklos ir gyvenimo tikslus bei uždavinius, siekti konkrečių kūrybinės veiklos rezultatų.
1.5. Ugdymo turinio formavimo principai
Pasirenkant ir išdėstant ugdymo medžiagą gabiesiems vaikams pateikiamas:
– sudėtingesnis kontekstinis turinys;
– mokslinio tiriamojo pobūdžio užduotys;
– vaizduotę lavinančios ir žinias sisteminti skatinančios kūrybinio rašymo užduotys, siejančios grožinių kūrinių, kultūros istorijos, kitų kontekstų ir literatūros teorijos žinias;
– įvairaus pobūdžio kraštotyriniai, vietos kalbos, kultūros, istorijos tiriamieji darbai, skatinantys filotopinę veiklą;
– užduotys, skatinančios mokytis sprendžiant problemas.
1.6. Ugdymo turinys IX-X klasių mokiniams
Atsižvelgiant į gabių vaikų poreikius ir gebėjimus, lietuvių kalbos ir literatūros mokomojo dalyko IX-X klasėse turinys yra individualizuojamas: nagrinėjama daugiau sudėtingesnių grožinių bei negrožinių kūrinių, jie aptariami aspektais, reikalaujančiais savarankiško mąstymo, kūrybiškumo, platesnio kultūrinio konteksto išmanymo.
Ugdymo turinys išplečiamas informacinio raštingumo, retorikos kursais, tautosakos, Antikos ir kitų kultūros epochų literatūros išsamesnėmis studijomis, kultūriniais, filosofiniais kontekstais, papildomas teorine medžiaga, kalbos istorijos, kalbotyros ir kalbos filosofijos tekstais.
Kalbėjimas ir rašymas glaudžiai susiejami su kūrybine – moksline ir menine – mokinių veikla ir grindžiami kūrybinėmis pradinių mokslinių tyrimų, interpretacijų, meninių projektų užduotimis. Mokiniai mokomi rinkti ir tirti kalbos, tautosakos, įvairios žmonių literatūrinės bei kultūrinės veiklos faktus ir tekstus, skatinami patys kurti įvairių žanrų ir stilių tekstus, juos viešai pristatyti, diskusijose argumentuotai ginti.
Skaitymas ir interpretavimas turėtų mokinius įvesti į Lietuvos ir Europos kultūros tradiciją, padėti suprasti šios tradicijos ištakas ir raidą. Dėmesys skiriamas lietuviškajai, graikų ir romėnų Antikai – mitams, tautosakai, literatūrinei ir filosofinei kūrybai, mokslinėms ir filosofinėms senųjų kūrinių interpretacijoms. Taip pat skaitomi ir interpretuojami iškiliausi Lietuvos ir Europos literatūros kūriniai, šiuolaikinė lietuvių literatūrinė kūryba. Mokiniams padedama įžvelgti interpretuojamuose tekstuose esančias „bendrąsias vietas“: bendrus vaizdinius, reikšmes, simbolius. Susipažįstama su moksliniu ir kultūriniu kontekstu: skaitomi iškiliausių lietuvių humanitarų tyrimai ir interpretacijos. Lietuvių kalbos mokymasis papildomas pažintimi su baltų ir lietuvių kalbos istorijos ir kalbotyros pradmenimis.
1.7. Ugdymo turinio apimtis
Lietuvių filologijai gabiems vaikams transformuojama bei papildoma esama bendroji Lietuvių kalbos ugdymo IX ir X klasėse programa. Gabiems mokiniams siūlomi kūriniai pateikti paryškintu šriftu:
ANTIKOS TEKSTAI
Senieji lietuvių ir baltų mitai, tautosaka: Pasakojimas apie Sovijų, Pasakojimas apie Vaidevutį, Pasakojimas apie Palemoną, Pasakojimas apie Šventaragį, Pasakojimas apie Vilniaus įkūrimą, mitologinės ir etimologinės sakmės, pasaka Eglė žalčių karalienė, Sudaičio sutartinė, Oi lekia lekia gulbių pulkelis ir kitos dainos.
Graikų ir romėnų mitai, literatūra, filosofija: Sizifas, Narcizas, Orfėjas ir Euridikė, Prometėjas, Homeras Iliada (ištraukos), Odisėja (ištraukos), Periklio kalba laidojant atėniečius iš Tukidido Peloponeso karo istorijos, Plutarcho Periklio gyvenimas ir Cicerono gyvenimas, Sofoklis Oidipas karalius, Euripidas Medėja, Platonas Sokrato apologija, Faidonas (ištraukos), Markas Tulijus Ciceronas Apie bičiulystę, Apie pareigas (ištraukos), Vergilijus Eneida (ištraukos), Ovidijus Metamorfozės (ištraukos), Horacijus eilėraščiai, Lucijus Anėjus Seneka Apie tai, kas svarbiausia (ištraukos), Markas Aurelijus Sau pačiam (ištraukos).
Biblija. Senasis Testamentas: Pradžios knyga, Išėjimo knyga, Patarlių knyga, Mokytojo knyga, Giesmių giesmės knyga (ištraukos). Naujasis Testamentas: Evangelija pagal Matą, Jono pirmas laiškas (ištraukos).
Galimi nagrinėjimo aspektai:
Mitų reikšmė Antikos ir dabarties žmogaus gyvenimui.
Mito laikas ir erdvė. Archetipai.
Mitų herojai – jų poelgių ir žygių prasmė.
Antikos mitų vaizdiniai bei motyvai klasikinėje ir šiuolaikinėje literatūroje: jų vaidmuo.
Lietuvių kilmės mitų vaizdiniai ir idėjos: jų visuomeninis ir politinis turinys.
Mitų kuriama lietuvių tapatybė.
Lietuvių liaudies dainų pasaulėvaizdis ir jų teigiami etiniai idealai.
Lietuvių kalbos saugoma tautos atmintis: kalbotyros galimybės atkurti praeities pasaulį.
Antikos herojus ir jo gyvenimo idealai: dorybės supratimas.
Herojinio epo vaidmuo tautos gyvenime.
Laisvo žmogaus ir laisvos politinės bendruomenės idėjos: pilietis ir polis, pilietis ir respublika.
Viešo žodžio galios suvokimas.
Savarankiškas, kritiškas žmogus ir jo įsipareigojimai bendruomenei: Sokrato gyvenimo simbolinė reikšmė.
Išminties meilė ir jos svarba žmogaus tobulėjimui.
Draugystės egzistencinė ir visuomeninė reikšmė.
Žmogaus vaizdavimas Antikos literatūroje.
Žmogaus vaizdavimas Biblijoje.
Senojo Testamento išsakoma gyvenimo išmintis ir etika.
Senojo Testamento Dievas.
Naujojo Testamento skelbiamos žmogaus ir Dievo sampratos.
Evangelijų ir Apaštalų raštų teigiama meilės etika.
VIDURAMŽIŲ, RENESANSO, APŠVIETOS TEKSTAI
Tristanas ir Izolda (ištraukos), Apvaliojo stalo riteriai (ištraukos)
Gediminas Laiškai (ištraukos)
Vytautas Laiškai (ištraukos)
Dantė Aligjeris Pragaras, Rojus (ištraukos)
Frančeskas Petrarka Sonetai
Fransua Rable Gargantiua ir Pantagriuelis (ištraukos)
Martynas Mažvydas Katekizmas (ištraukos)
Mikalojus Daukša Postilė (prakalba)
Viljamas Šekspyras Karalius Lyras, Sonetai
Migelis de Servantesas Don Kichotas (ištraukos)
Kristijonas Donelaitis Metai (ištraukos), laiškai
Galimi nagrinėjimo aspektai:
Viduramžių literatūros herojus ir jo idealai.
Lietuvos ir lietuvių vaizdiniai, laisvės supratimas didžiųjų kunigaikščių laiškuose.
Renesanso žmogus ir jo vaizdavimas: jausmų raiška, juokas, tragizmas.
Dramatiškas žmogaus kilnumo ir tikrovės susidūrimas.
Tautos, tėvynės, patriotizmo supratimas lietuviškoje Renesanso raštijoje.
Apšvietos kūrėjo įsipareigojimas tautinei bendruomenei: lietuvio valstiečio heroizavimas.
Kristijono Donelaičio sukurto tautinio epo ryšys su Antikos herojiniu epu.
Moralės svarba tautos išlikimui.
XIX AMŽIAUS TEKSTAI
Adomas Mickevičius Konradas Valenrodas, laiškai filomatams
Valteris Skotas Aivenhas
Antanas Baranauskas Anykščių šilelis (ištraukos), eilėraščiai, dienoraštis ir laiškai (ištraukos)
Jonas Basanavičius Priekalba, Į darbą, lietuviai!, Rinkime pasakas, Iš senovės lietuvių mitologijos (ištraukos)
Vincas Kudirka eilėraščiai, publicistika, satyros
Maironis Pavasario balsai (pasirinkti eilėraščiai)
Galimi nagrinėjimo aspektai:
Romantiška asmenybė ir jos kūrybinė raiška.
Romantikų maištas ir jo prasmė.
Meilė ir jos raiška romantikų kūryboje.
Laisvės, draugystės ir tėvynės idėjos Lietuvos romantikų kūriniuose.
Praeities svarbos supratimas: istorijos teikiama stiprybė.
Kultūros žmogaus sukilimas prieš Rusijos imperijos tikrovę: tautinio įsipareigojimo etika ir pilietinė drąsa.
Nepriklausomo lietuvio genezė.
Darbo visuomenės labui išaukštinimas.
Literatūra, kurianti laisvą tautą: jos idėjos, reikšmės ir simboliniai vaizdai.
Poetinis Lietuvos paveikslas, jo reikšmė modernios lietuvių tautos tapatybei.
XX AMŽIAUS TEKSTAI
Žemaitė Petras Kurmelis
Biliūnas Ubagas
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis Laiškai Sofijai (ištraukos), Žodžio kūryba (ištraukos)
Jurgis Baltrušaitis eilėraščiai, Autobiografija
Ignas Šeinius Kuprelis
Oskaras Milašius eilėraščiai
Juozapas Albinas Herbačiauskas Genijaus meilė, Dievo šypsenos (ištraukos)
Vincas Mykolaitis-Putinas, Balys Sruoga, Kazys Binkis, Jonas Aistis, Bernardas Brazdžionis, Salomėja Nėris eilėraščiai
Petras Cvirka Kurpės
Kazys Binkis Atžalynas
Ieva Simonaitytė Aukštujų Šimonių likimas
Antanas Vaičiulaitis Valentina
Vytautas Mačernis, Henrikas Radauskas, Kazys Bradūnas, Henrikas Nagys eilėraščiai
Lionginas Baliukevičius-Dzūkas Dienoraštis, Juozas Lukša-Daumantas Partizanai, Laiškai mylimosioms (ištraukos)
Antanas Škėma Saulėtos dienos
Juozas Grušas Meilė, džiazas ir velnias
Paulius Širvys, Marcelijus Martinaitis, Sigitas Geda, Jonas Strielkūnas eilėraščiai
Justinas Marcinkevičius eilėraščiai, Mindaugas
Donaldas Kajokas, Aidas Marčėnas eilėraščiai
Marius Katiliškis Išėjusiems negrįžti (ištraukos)
Jonas Aistis Milfordo gatvės elegijos (ištraukos)
Jonas Mekas Laiškai iš Niekur (ištraukos)
Oskaras Milašius Lietuviškos pasakos (pasirinktinai)
Česlovas Milošas Isos slėnis (ištraukos), eilėraščiai, Gimtoji Europa (ištraukos), Tėvynės ieškojimas (ištraukos)
Erichas Marija Remarkas Juodasis obeliskas
Hermanas Hesė Stepių vilkas, Esė arba Atsitokėjimai (pasirinkti esė)
Džordžas Orvelas 1984-ieji
Galimi nagrinėjimo aspektai:
Moderniųjų laikų Lietuvos menininkas: jo ištakos, branda, kūrybiniai siekiai, etinės ir estetinės atramos.
Genijaus idėja, kūrėjo vaidmens tautoje ir pasaulyje supratimas.
Kūrybos galios pajautimas ir išaukštinimas.
Savarankiškos meno vertės ir jo egzistencinio vaidmens iškėlimas.
Žmogaus supratimai ir vaizdavimai modernizmo literatūroje.
Maištas prieš tradiciją ir įsipareigojimas tradiciją tęsti.
Menininkų santykis su liaudies kūryba: skirtingi požiūriai.
Tautos pasaulis modernizmo literatūroje: „tautos dvasios“ ir tautinio charakterio paieškos.
Liaudies kūrybos tradicija XX amžiaus lietuvių poezijoje.
Tautos kūrimo programos ir ugdymo uždaviniai.
Egzistenciniai menininkų apsisprendimai katastrofų metais.
Dramatiška emigracijos patirtis: tautinės bendruomenės likimo apmąstymai ir egzistencinių atramų paieškos „žemininkų“ ir „nužemintųjų“ kūryboje.
Įsipareigojimai lietuvybei.
Lietuvių kalbos kaip asmens ir tautos egzistencinės atramos iškėlimas: dėmesys kalbos filosofijai.
Rašytojai sovietinėje Lietuvoje: ištikimybė agrarinės kultūros tradicijai ir pastangos atsiverti moderniam pasauliui.
Rūpestis tautos tapatybe, jos saugojimas ir stiprinimas.
Mitai ir senųjų kultūrų ženklai lietuvių modernizmo literatūroje.
Lietuvos mitas, mitiniai krašto vaizdiniai Lietuvos rašytojų kūryboje.
Tėvynės paieškos: nepriklausomųjų priklausomybė.
Literatūros pastangos ginti žmogiškumą, išsaugoti tikėjimą žmogaus būties prasme.
Šiuolaikinio žmogaus patirtys ir jų raiška dabartinėje lietuvių literatūroje.
MOKSLINIAI IR KULTŪRINIAI KONTEKSTAI,
pasitelktini naginėjimo aspektams išsamiau atskleisti
Kazimieras Būga Apie lietuvių asmens vardus, Medžiaga lietuvių, latvių ir prūsų mitologijai (ištraukos), Vietų vardai – istorijos šaltinis
Jonas Kabelka Baltų filologijos įvadas (ištraukos)
Zigmas Zinkevičius Lietuvių tautos kilmė (ištraukos)
Pietro Umberto Dini Baltų kalbos: lyginamoji istorija (ištraukos)
Algirdas Julius Greimas Tautos atminties beieškant (ištraukos), Gedimino sapnas, Palemono giminės genealogija
Marija Gimbutienė Baltų mitologija: senovės lietuvių deivės ir dievai (ištraukos), Laimos palytėta (ištraukos)
Tomas Venclova Pradžios mitas, Tautosaka ir lietuvių literatūra
Donatas Sauka Lietuvių tautosaka (ištraukos), Tautosakos savitumas ir vertė (ištraukos)
Vydūnas Mūsų uždavinys (ištraukos), Tautos gyvata (ištraukos), Tautos laisvė ir reikšmė
Stasys Šalkauskis Lietuvių tauta ir jos ugdymas (ištraukos)
Antanas Maceina Filosofijos kilmė ir prasmė (skyrius Filosofija ir lietuvių kalba)
Juozas Girnius Lietuviškojo charakterio problema
Vytautas Kavolis Žmogaus genezė
Kūrėjų individualybių pažinimas – Viljamas Šekspyras, Kristijonas Donelaitis, Adomas Mickevičius, Maironis, Čiurlionis, Jurgis Baltrušaitis, Vytautas Mačernis, Oskaras Milašius, Sigitas Geda, Česlovas Milošas.
1.8. Kursai moduliams
Retorika
Mokymo tikslas – ugdyti mokinių iškalbą kaip asmenybės raiškos būdą.
Turinys:
Pagrindiniai retorikos apibrėžimai (Platonas, Aristotelis, Ciceronas, Kvintilianas).
Iškalbos meno raida: pažintis su oratorine įvairių epochų ir stilių kūryba.
Tekstų kūrimo taisyklės.
Kaip žmogaus asmenybė atsiskleidžia kalba.
Oratoriaus (politiko, žurnalisto, televizijos laidų vedėjo) vaizdo formavimas šiuolaikinėmis informacijos priemonėmis. Bendrosios kalbėjimo ir bendravimo nuostatos. Retorika ir politinė veikla. Valstybės valdymas – kaip retorikos procesas. Valstybės formos – kaip retorinio poveikio rūšys (monarchija, tironija, aristokratija, demokratija, oligarchija, ochlokratija). Jų pasireiškimas šių laikų kalbose. Šiuolaikinės politinės retorikos žanrai.
Tinkamas oratoriaus pasirengimas.
Klasikinių retorikos tekstų analizė.
Kūrybiškas sekimas retoriniais pavyzdžiais.
Tekstų rengimo ir kalbų sakymo praktika.
[Zitos Nauckūnaitės parengtos gairės]
Informacinis raštingumas
Informacinio raštingumo mokymo tikslas – ugdyti gebėjimus kritiškai vertinti ir atsakingai naudotis spaudoje, radijo ir televizijos laidose, kino filmuose, internete ir kitokiais būdais pateikiama informacija, reklama, pramogų reginiais.
Turinys:
Turinį sudaro keturios mokymo sritys.
Žiniasklaida:
santykis tarp tikrovės ir žiniasklaidos, spaudos, radijo, televizijos ir interneto naujienų ruoša, jų turinio vertinimas, pažintis su žiniasklaidos raida Lietuvoje ir pasaulyje, žiniasklaidos vaidmuo demokratinėje valstybėje, žiniasklaida, kaip bendras reikalas ir verslas, žurnalisto vaidmuo visuomenėje.
Reklama:
reklamos principai ir technologijos, pasiūla ir paklausa, rinkodara, vartotojų poreikiai ir norai, reklamos ryšys su tikrove, sąsajos su socialine atsakomybe, materializmu ir etika, reklamos įtaka vaikams ir paaugliams, žmonių stereotipams, paslėpta reklama, vaidmuo politinėje ir visuomeninėje veikloje.
Internetas:
internete skelbiama informacija, teikiamos paslaugos bei pramogos, bendravimo galimybės ir pavojai, interneto, kaip informacinės priemonės patikimumas, svetainių kilmė, duomenų bankai, internetas, kaip pagalbine mokymosi priemonė – žodynai, enciklopedijos, portalai ir svetainės lietuvių, anglų ir kitomis kalbomis.
Pramogų verslas:
pramogų verslas ir jo raiška kino filmuose, radijo ir televizijos laidose, internete, mažojo ir didžiojo ekranų reginių poveikis mokinių elgesiui mokykloje, namuose ir su draugais, reginių kūrimo technologijos, televizijos muzikos kanalų verslas, rinkodaros ir gamybos bendrovių turtiniai santykiai.
[Romo Sakadolskio parengtos gairės]
1.9. Ugdymo turinys XI-XII klasių mokiniams
Filologijai gabiems vaikams papildoma ir pagilinama esama šių klasių bendroji programa. Lietuvos ir visuotinės literatūros studijos čia siejamos su krašto ir pasaulio kultūrinių kontekstų pažinimu, sudėtingesnėmis mokslinės ir meninės kūrybos užduotimis, kalbinis ugdymas – su įvairaus pobūdžio kūrybiniu kalbos vartojimu, praktine veikla viešojoje erdvėje. Tarp kitų kūrybinių užduočių svarbūs tampa mėginimai versti meninius ir mokslinius tekstus į lietuvių kalbą, rašyti argumentuotas knygų recenzijas, kultūrinius ir visuomeninius komentarus, diskusinius straipsnius, mokslinius referatus, atlikti lingvistinio, etnologinio ar kito pobūdžio tyrimus.
RENESANSO LITERATŪRA
Lietuvos metraščiai (ištraukos)
Mikalojus Husovianas Giesmė apie stumbrą
Abraomas Kulvietis Tikėjimo išpažinimas
Augustinas Rotundas Pasikalbėjimas lenko su lietuviu (ištraukos)
Motiejus Strijkovskis Kronika (ištraukos)
Andrius Volanas Apie politinę arba pilietinę laisvę (ištraukos)
Leonas Sapiega Trečiojo Lietuvos Statuto pratarmė LDK luomams
Vilhelmas Šekspyras Makbetas
Kontekstui:
Erich Auerbach Mimezis (skyrius Odisėjo randas)
Peter Burke Renesansas (ištraukos)
Stephen Greenblatt Vilas ir pasaulio valia (ištraukos)
Galimi nagrinėjimo aspektai:
Tautos istorinis pasakojimas: jo perduodami vaizdiniai, vertybės, idėjos
Renesanso laikų Lietuvos intelektualas: sąžinės imperatyvas, laisvo žmogaus įsipareigojimas tėvynei ir Lietuvos Respublikai.
Visuomenės kritika: jos paskirtis.
“LDK tautos” ir “LDK Respublikos” sampratos.
Laisvės ir teisės supratimas Lietuvos Renesanso raštijoje.
Antikos autoriai ir jų idėjos Lietuvos Renesanso kūriniuose.
Poetinis Lietuvos vaizdinys.
Renesanso literatūrinio herojaus dramatizmas.
BAROKO LITERATŪRA
Konstantinas Sirvydas Punktai sakymų (ištraukos)
Danielius Naborovskis, Samuelis Pšipkovskis eilėraščiai
Mykolas Pacas Testamentas
Albertas Kojalavičius-Vijūkas Lietuvos istorija (ištraukos)
Pedras Kalderonas Gyvenimas – sapnas
Blezas Paskalis Mintys (ištraukos)
Kontekstui:
Anne-Laure Angoulvent Baroko dvasia (ištraukos)
Heinrich Wölfflin Pamatinės meno istorijos sąvokos (ištraukos)
Galimi nagrinėjimo aspektai:
Žmogaus supratimas ir vaizdavimas Baroko literatūroje.
Vertybiniai Baroko herojaus pagrindai.
Žmogaus egzistencijos trapumas ir dvasinė gelmė.
Žmogaus ir Dievo dialogas.
APŠVIETOS LITERATŪRA
Pilypas Ruigys Lietuvių kalbos, būdo ir savybių tyrinėjimas
Mykolas Pranciškus Karpavičius Rinktiniai pamokslai
1794 metų sukilimo lietuvių liaudies dainos
Imanuelis Kantas Atsakymas į klausimą “Kas yra švietimas?”, Į amžinąją taiką, Draugo prierašas
Volteras Kandidas
Kontekstui:
Ulrich im Hof Švietimo epochos Europa
Galimi nagrinėjimo aspektai:
Proto, švietimo ir mokslo svarbos iškėlimas.
Apšvietos idealai Lietuvos ir lietuvių raštijoje.
Intelektualo kultūrinis ir politinis vaidmuo Apšvietos epochoje.
Moksliniai lietuvių kalbos bei tautos tyrinėjimai ir jų reikšmė.
Naujųjų laikų nepriklausomo žmogaus ir laisvos tautos sampratos.
Liaudies virsmas politine tauta.
Modernaus Vakarų pasaulio gimimas: jo idėjinės ir pasaulėžiūrinės atramos.
ROMANTIZMO LITERATŪRA
Adomas Mickevičius Ponas Tadas, Paskaita apie lietuvių tautą
Simonas Daukantas. Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių (ištraukos)
Frydrichas Šileris eilėraščiai, Laiškai apie estetinį žmogaus ugdymą (2,6,25,26).
Viljemas Vordsvortas eilėraščiai
Kontekstui:
Vytautas Kubilius Romantizmo tradicija lietuvių literatūroje (ištraukos)
Viktorija Daujotytė Tautos žodžio lemtys (ištraukos)
Galimi nagrinėjimo aspektai:
Romantinis žmogaus ir tikrovės supratimas.
Žmogaus ir pasaulio vaizdavimas romantizmo literatūroje.
Tautos pasaulio sureikšminimas.
Skirtingos lietuvybės, tautinės tapatybės sampratos: Mickevičiaus ir Daukanto, Baranausko ir Basanavičiaus takoskyros.
REALIZMO LITERATŪRA
Fiodoras Dostojevskis Broliai Karamazovai
Žemaitė Autobiografija (ištraukos)
Gabrielė Petkevičaitė-Bitė Karo meto dienoraštis (ištraukos)
Antonas Čechovas Vyšnių sodas
Gi de Mopasanas Pjeras ir Žanas
Kontekstui:
Michailas Bachtinas Dostojevskio poetikos problemos (ištraukos)
Antanas Maceina Didysis inkvizitorius
Donatas Sauka Žemaitės stebuklas
Galimi nagrinėjimo aspektai:
Žmogaus ir tikrovės vaizdavimas realizmo literatūroje.
Žmogaus vidinės tikrovės tyrinėjimai: laisvės, atsakomybės ir kančios išgyvenimai.
Žmogaus be Dievo drama.
Pozityvistinė žmogaus ir gyvenimo prasmės samprata: kukli asmens stiprybė.
Mažasis žmogus ir jo gyvenimo prasmės paieškos.
NEOROMANTIZMO IR MODERNIZMO LITERATŪRA
Frydrichas Nyčė Anapus gėrio ir blogio, Ecce homo (ištraukos)
Šatrijos Ragana laiškai
Balys Sruoga Milžino paunksmė
Mošė Kulbakas Vilnius
Šarlis Bodleras eilėraščiai
Polis Verlenas eilėraščiai
Raineris Marija Rilkė eilėraščiai
Džeimsas Džoisas Ulisas (ištraukos)
Marselis Prustas Svano pusėje (ištraukos)
Filipas Tomazas Marinetis Futurizmo manifestas
„Keturių vėjų“ manifestas
Pranas Morkūnas, Kazys Binkis, Salys Šemerys, Juozas Žlabys-Žengė eilėraščiai
Ana Achmatova, Osipas Mandelštamas, Borisas Pasternakas eilėraščiai
Konstantinas Kavafis eilėraščiai
Dylanas Tomas eilėraščiai
Oskaras Milašius eilėraščiai
Hermanas Hesė Stiklo karoliukų žaidimas
Alberas Kamiu Sizifo mitas
Bernardas Brazdžionis Ženklai ir stebuklai
Antanas Vaičiulaitis Vidudienis kaimo smuklėje
Vytautas Mačernis eilėraščiai
Kontekstui:
Juozas Tumas-Vaižgantas publicistika
Mykolas Riomeris Dienoraštis (ištraukos)
Stasys Šalkauskis Lietuviai, istorinių paradoksų tauta, Lietuvių tauta ir jos ateitis, Inteligentijos koncepcija
Juozas Girnius Egzistencialinė filosofija ir ateities filosofavimo rūpesčiai, Žmogiškoji kančios prasmė
Vytautas Kavolis Sąmoningumo trajektorijos (ištraukos)
Albertas Zalatorius XX amžiaus lietuvių novelė (ištraukos)
Vytautas Kubilius XX amžiaus lietuvių lyrika (ištraukos)
Vytautas Kubilius Neparklupdyta mūza (ištraukos)
Galimi nagrinėjimo aspektai:
Modernizmo požiūris į žmogų ir jo kūrybą.
Maištas prieš tradiciją ir didžios asmenybės idėja.
Menui skiriami vaidmenys: gėrio ir grožio sankirtos.
Žmogaus egzistencinių patirčių žodinės raiškos įvairovė.
Nihilizmo ir vilties formos.
Lietuviškojo lyrizmo tradicija ir modernaus žmogaus būties išgyvenimai.
Nepriklausomos Lietuvos tikrovės patirtys ir rūpestis tautos likimu lietuvių rašytojų kūryboje.
Europos kultūros krizės išgyvenimas ir egzistencijos prasmės paieškos.
Lietuviškojo sąmoningumo trajektorijos XX amžiaus pirmosios pusės literatūroje.
XX AMŽIAUS ANTROSIOS PUSĖS LITERATŪRA
Bronius Krivickas eilėraščiai
Partizanų maldos, partizanų dainos
Antanas Miškinis Psalmės
Dalia Grinkevičiūtė Lietuviai prie Laptevų jūros
Primo Levi Jei tai žmogus
Viktoras Emilis Franklas Žmogus ieško prasmės
Kazys Bradūnas, Liūnė Sutema eilėraščiai
Kostas Ostrauskas, Algirdas Landsbergis dramos
Algimantas Mackus eilėraščiai, eseistika
Tomas Venclova eilėraščiai, eseistika
Alfonsas Nyka-Niliūnas eilėraščiai, Dienoraštis (ištraukos)
Samuelis Beketas Belaukiant Godo
Tomas Sternsas Eliotas eilėraščiai
Ezra Poundas eilėraščiai
Česlovas Milošas eilėraščiai, Isos slėnis, Pavergtas protas (ištraukos), Gimtoji Europa (ištraukos), Ulro žemė (ištraukos), Poezijos liudijimas (ištraukos)
Vytautas P. Bložė, Marcelijus Martinaitis, Jonas Juškaitis, Judita Vaičiūnaitė, Nijolė Miliauskaitė, Antanas A. Jonynas, Kornelijus Platelis, Donaldas Kajokas, Aidas Marčėnas, Sigitas Parulskis eilėraščiai
Romualdas Granauskas Jaučio aukojimas
Saulius Šaltenis Kalės vaikai
Ričardas Gavelis novelės
Danutė Kalinauskaitė novelės
Giedra Radvilavičiūtė esė
Josifas Brodskis eilėraščiai ir eseistika
Knutas Skujeniekas eilėraščiai
Vislava Šimborska eilėraščiai
Gabrielius Garsija Markesas Šimtas metų vienatvės
Umbertas Ekas Rožės vardas arba Fuko švytuoklė
Milanas Kundera Nepakeliama būties lengvybė
Bohumilas Hrabalas Ypatingai sekami traukiniai
Naujausi šiuolaikinės lietuvių ir pasaulinės literatūros kūriniai (pasirinktinai)
Kontekstui:
Juoza Girnius Žmogaus prasmės žemėje poezija, Tauta ir tautinė ištikimybė (ištraukos), Idealas ir laikas (ištraukos)
Antanas Maceina Asmuo ir istorija
Vytautas Kavolis Nužemintųjų generacija
Algirdas Julius Greimas Iš arti ir iš toli (Kuo daugiau sąmoningumo, Mitai ir ideologijos, Rašytojas ir moralė, tekstai apie lietuvių poetus)
Tomas Venclova Vilties formos (pasirinkti tekstai)
Viktorija Daujotytė, Mindaugas Kvietkauskas Lietuviškieji Česlovo Milošo kontekstai (ištraukos)
Rimvydas Šilbajoris, Kęstutis Nastopka, Violeta Kelertienė literatūros kritikos tekstai
Arūnas Sverdiolas, Arvydas Šliogeris filosofinės eseistikos tekstai
Galimi nagrinėjimo aspektai:
Kūrybinis pasipriešinimas tikrovės nužmogėjimui.
Pavergto žmogaus, pavergtos tautos būties atramos.
Lietuvybė egzilyje: tradicijų tąsa, naujos sąmoningumo patirtys ir jų raiška.
Žmogus ir žemė „žemininkų kūryboje“: vertybiniai asmens pagrindai.
Tragiškas „nužemintųjų generacijos“ pasaulėvaizdis: gyvenimas be iliuzijų ir pastangos įsišaknyti savoje kultūroje.
Skirtingos literatūros paskirties sampratos – skirtingos rašytojų laikysenos, skirtingi rašymo būdai.
Intelektualo įsipareigojimų etika ir „epochos sąmoningumo poezija“.
Pasauliui atviros lietuviškos tapatybės kūrimas.
Ištikimybės tiesai ir ištikimybės tautai įtampos priklausomybės metų Lietuvos literatūroje.
Postmodernus literatūrinis pasakojimas: jo meniniai ypatumai, galimybės ir ribos.
Postkolonializmo literatūra ir šiuolaikinė lietuvių kūryba.