Gamybos galimybių kreivė


Testai

1. Jei šalyje pilnai panaudojami visi ištekliai, tai kokio nors produkto pagaminti daugiau:

a) Galima, jei jis gaminamas ir privataus verslo, ir valstybinėse įmonėse.

b) Galima tik didėjant kainoms.

c) Negalima.

d) Galima, mažiau gaminant kitų produktų.

Teisingas d) atsakymas; jį iliustruoja GGK.

2. Situaciją, kai šalyje pilnai panaudojami visi turimi ištekliai, rodo GGK taškas, esantis:

a) GGK kreivės ribojamojo ploto viduje;

b) pačioje GGK;

c) už GGK;

d) teisingo atsakymo nėra.

Teisingas b) atsakymas.

3. Padidėjo dviračių gamintojų kvalifikacija. Kuri GGK iliustruoja šią situaciją?

Teisingas a) atsakymas. Padidėjus dviračių gamintojų kvalifikacijai, padidės jų darbo našumas, todėl padidės dviračių gamyba, o stalų bus pagaminama tiek pat.

 

4. Braižant GGK, daroma prielaida, kad pilnai bus panaudojami šie gamybos ištekliai:

a) darbo ir kapitalo;

b) gamtos, kapitalo ir darbo;

c) kapitalo ir gamtos;

d) darbo.

Teisingas b) atsakymas.

5. Gamybos galimybių kreivės išgaubtumas teikia informaciją apie:

a) alternatyviąsias sąnaudas;

b) šalies ekonomikos išsivystymo lygį;

c) technologijos pokyčius ekonomikoje;

d) ekonomikos augimą.

Teisingas a) atsakymas.

6. Gamybos galimybių kreivė iliustruoja principą, kad:

a) ekonomikos pajėgumas didinti gamybos apimtį didėja proporcingai gyventojų skaičiaus didėjimui;

b) jei ekonomikoje naudojami visi ištekliai, vieno produkto gamybos apimtį galima padidinti tik mažiau gaminant kito produkto;

c) norint padidinti kurio nors produkto gamybą, reikia vis mažiau ir mažiau sumažinti kito produkto gamybą;

d) ekonomika savaime gamina produktų kiekį, kuriam esant naudojami visi ištekliai.

Teisingas b) atsakymas.

Klausimai diskusijai

1. Ar galima teigti, jog šiuo metu Lietuvos ekonomika yra efektyvi?

Ne, nes šiuo metu esantis apie 10 proc. nedarbo lygis rodo, kad ekonomika nėra pakankamai efektyvi, lieka nepanaudotas vienas svarbiausių išteklių – darbas. Pilnai nepanaudojami ir šalies turimi gamybiniai pajėgumai – dėl įrengimų, mašinų ir kitų darbo priemonių gedimų, prastovų ir pan. Tai reiškia, kad situacija yra GGK viduje.

2. ar, žmonėms pritaikius mokslo ir technikos pasiekimus, bus išspręsta ribotumo problema?

Ne, nes ir pritaikius mokslo bei technikos pasiekimus, žmonių poreikiai bus didesni negu turimi ištekliai, kuriais disponuoja visuomenė.

Ar teisingi pateikti teiginiai?

1. Jei mokestis už mokslą yra 7 tūkst. Lt per metus, o, atsisakius studijų, įmonėje per metus galima būtų uždirbti 12 tūkst. Lt, tai studijų alternatyviosios sąnaudos yra 19 tūkst. Lt per metus.

Taip.

2. Jei ištekliai, naudojami dviejų rūšių produktams gaminti, yra absoliutūs pakaitalai, tai GGK yra išgaubta.

Ne, jei ištekliai yra absoliutūs pakaitalai, tai GGK bus tiesė, nes, pagaminus papildomai vieną produktą, jo alternatyviosios sąnaudos nepasikeičia. Realiame gyvenime tai nutinka retai.

 Pratimai

1. Jolanta, pabaigusi mokyklą, galėtų dirbti gamykloje ir per mėnesį uždirbtų 800 Lt, dirbdama sekretore uždirbtų 900 Lt/mėn., o dirbdama pardavėja – 1000 Lt/mėn. Tačiau ji nusprendžia tapti ekonomiste ir pasirenka studijas aukštojoje mokykloje. Kokios yra jos pasirinkimo alternatyviosios sąnaudos?

Kadangi pasirinkimo alternatyviosios sąnaudos yra geriausia atsisakyta alternatyva, tai Jolantos pasirinkimo alternatyviosios sąnaudos yra atsisakytas pardavėjos darbo 1000 Lt mėnesio darbo užmokestis.    

2. Julius nutarė mokytis sportinių šokių. Kadangi tai – brangus malonumas, dėl ribotų piniginių pajamų jam, tikriausiai, teks atsisakyti kitų poreikių. Kas galėtų būti jo pasirinkimo alternatyviosios sąnaudos? Kodėl?

a) išlaidos teatrams ir koncertams;

b) išlaidos anglų kalbos kursams;

c) išlaidos maistui ir drabužiams;

d) išlaidos teniso treniruotėms.

Juliaus pasirinkimo alternatyviosios sąnaudos gali būti arba išlaidos teatrams ir koncertams, arba išlaidos anglų kalbos kursams, arba išlaidos teniso treniruotėms. Konkretus pasirinkimas priklausys nuo individualių Juliaus pirmenybių. Tačiau išlaidos maistui ir drabužiams nėra jo pasirinkimo alternatyviosios sąnaudos, nes šios išlaidos neišvengiamos bet kuriuo atveju, jų atsisakyti Julius negali.  

3. Pagal lentelėje pateiktus duomenis apskaičiuokite vienos spintos ir vienos kėdės pagaminimo alternatyviąsias sąnaudas. Nubrėžkite GGK ir paaiškinkite, kodėl ji yra išgaubta.

Papildomai pagamintos 1 spintos alternatyviosios sąnaudos, pereinant iš A varianto į B, yra 5 kėdės (45 – 40), o 1 kėdės – 0,2 spintos ((1 – 0)/(45 – 40)). Ir t. t. GGK yra išgaubta, nes ištekliai tarpusavyje nėra pilnai pakeičiami.

4. Pagal lentelėje pateiktus duomenis apskaičiuokite papildomai pagaminto X prekės vieneto alternatyviąsias sąnaudas, pereinant iš B varianto į C variantą.

Papildomai pagaminto X prekės vieneto alternatyviosios sąnaudos, pereinant iš B varianto į C variantą, apskaičiuojamos:

DY/DX = (38 – 32)/(4 – 2) = 6/2 = 3 vnt. Tai reiškia, kad, pereinant iš B varianto į C variantą, norint papildomai pagaminti vieną X prekės vienetą, turime atsisakyti 3 Y prekės vienetų.

5. Šalyje, pilnai panaudojant turimus išteklius, gaminamos tik dviejų rūšių prekės – dviračiai ir skalbimo mašinos. Jų alternatyviosios rinktys pateiktos lentelėje. Nubrėžkite GGK, apskaičiuokite alternatyviąsias sąnaudas. Ką rodo jų dinamika? Pažymėkite grafike taškus X (80 dviračių ir 30 skalbimo mašinų) ir Y (30 dviračių ir 20 skalbimo mašinų). Ką jie rodo?

Papildomai pagaminto 1 dviračio alternatyviosios sąnaudos, pereinant iš A varianto į B, yra 1 skalbimo mašina ((10 – 0)/(100 – 90)), o 1 skalbimo mašinos – 1 dviratis ((100 – 90)/(10 – 0)). Ir t. t. Skalbimo mašinų gamybos alternatyviosios sąnaudos didėja, dviračių gamybos – mažėja. Taškas X rodo, kad 80 dviračių ir 30 skalbimo mašinų šiuo metu šalyje pagaminti negalima dėl išteklių stygiaus (taškas yra už GGK). Taškas Y rodo, kad tokį prekių derinį pagaminti galima, tačiau gamyba yra neefektyvi, nes ištekliai panaudojami nepilnai (taškas yra GGK ribojamojo ploto viduje).

6. Pavaizduokite įmonės, gaminančios A ir B prekes, GGK, jei, didinant A prekės gamybą, jos alternatyviosios sąnaudos lygios nuliui. Ar realiai galima tokia situacija?

Tarkime, kad A prekės negaminama, o B prekės pagaminama 3 vnt. Papildomai pagaminus vieną A prekę, nereikės mažiau gaminti B prekės, todėl, padidinus A prekės gamybą, jo alternatyviosios sąnaudos lygios nuliui. Taip vyksta ir toliau. Todėl įmonės, gaminančios A ir B prekes, GGK yra tiesė, horizontali y ašiai. Realiai tokia situacija negalima, nes, taikant ekonomikos modelį ,,GGK“, daroma prielaidai, kad ištekliai tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai riboti, daugiau gaminti vienos prekės galima tik mažiau gaminant kitos.