Grynasis vidaus produktas, nacionalinės, asmeninės ir disponuojamos pajamos


4. Valstybės vaidmens ekonomikoje ir ekonomikos rodiklių nagrinėjimas bei vertinimas
Programos 4.8 temos „Interpretuoti pagrindinius nacionalinių pajamų rodiklius ir veiksnius, darančius įtaką jų apimčiai“
Praplėtimas

Apibrėžti grynojo vidaus produkto, nacionalinių pajamų, asmeninių ir disponuojamųjų pajamų sąvokas, paaiškinti, kaip jos susiformuoja. Skaičiuoti šiuos dydžius, analizuoti ir vertinti jų tarpusavio ryšius
Kiekvienos šalies per metus pagamintų prekių ir suteiktų paslaugų apimtį galima apibūdinti dviem rodikliais – bendruoju nacionaliniu produktu (BNP) ir bendruoju vidaus produktu (BVP). Siekiant tiksliau išmatuoti šalies gamybos apimtį, skaičiuojamas grynasis vidaus produktas (GVP). Jis skiriasi nuo BVP amortizacinių atskaitymų dydžiu, t. y. apima tik grynąsias investicijas (GVP = BVP – De).
Nacionalinės pajamos apskaičiuojamos remiantis pridėtine verte, sukurta per metus. Jos rodo visuomenės grynąsias pajamas, kurios gaunamos sumuojant visų gamybos veiksnių vertes (NP = R + W + i + Π). Todėl nacionalinės pajamos lygios grynajam vidaus produktui, atėmus netiesioginius verslo mokesčius (NP = GVP – Ti). Jei valstybė subsidijuoja produktų gamybą, skaičiuojant nacionalines pajamas, subsidijų dydį reikia pridėti prie GVP.
Gamybos veiksnių savininkų požiūriu nacionalinės pajamos – tai uždirbtos pajamos. Tačiau jie, pirma, turi mokėti socialinio draudimo įmokas, įmonių pelno mokesčius, dalį pajamų skirti gamybos plėtrai ir kitiems tikslams (nepaskirstytas pelnas); antra, gali gauti pajamas, neturinčias nieko bendra su jiems priklausančių gamybos veiksnių naudojimu (pvz., socialines išmokas). Dėl šių priežasčių asmeninės (faktiškai gautos) pajamos (AP) skiriasi nuo nacionalinių pajamų (NP). Jos lygios iš nacionalinių pajamų atėmus socialinio draudimo įmokas (Wi), įmonių mokamus pelno mokesčius (ΠT), nepaskirstytąjį akcinių bendrovių pelną (ΠN) ir pridėjus socialines išmokas (TP): AP = NP – Wi – ΠT – ΠN + TP. Tačiau asmeninės pajamos yra didesnės už tas, kuriomis namų ūkiai galiausiai laisvai disponuoja. Asmeninių pajamų savininkai turi sumokėti valstybei asmeninius mokesčius (Td). Juos atskaičius, jiems lieka pajamos, kurias jie gali išleisti (vartoti) ir taupyti – disponuojamosios pajamos (DI = AP – Td).