1. Lietuvos žmonių asmenvardžiai (vardai ir pavardės) yra įvairios kilmės. Tyrinėdami jų kilmę ir reikšmes galime daug sužinoti apie Lietuvos visuomenės praeitį, jos savimonės raidą, patirtas ir dabar patiriamas kitų kultūrų įtakas.
a) Sudarykite iš savo klasės draugų tyrėjų grupelę ir, pasirengę anketas, atlikite visų savo klasės mokinių bei jų tėvų sociologinę apklausą – išsiaiškinkite, ką jie žino apie savo pavardžių bei vardų kilmę ir reikšmes, kodėl tėvai savo vaikams davė būtent tokius vardus.
b) Remdamiesi lietuvių kalbininkų mokslo darbais bei žodynais, parenkite klasės mokinių vardų ir pavardžių etimologinį žodynėlį.
c) Palyginkite parengto žodynėlio ir sociologinės apklausos duomenis. Palyginimo rezultatus aprašykite, tyrimą apibendrinkite ir pateikite jo išvadas.
Rengdami etimologinį žodynėlį galite remtis šiais straipsniais ir leidiniais:
Kazimieras Būga, „Apie lietuvių asmens vardus“, in: Rinktiniai raštai, Vilnius, 1958, t. I, p. 201-269.
Zigmas Zinkevičius, Lietuvių asmenvardžiai, Vilnius, 2008.
Vitalija Maciejauskienė, Lietuvių pavardžių susidarymas, Vilnius, 1991.
Kazys Kuzavinis, Bronys Savukynas, Lietuvių vardų kilmės žodynas, Vilnius, 1987.
Lietuvių pavardžių žodynas, redaktorius Aleksandras Vanagas, Vilnius, 1985, 1989, t. I-II.
2. Lietuvos vietovardžiai yra gyvi krašto praeities liudininkai. Jie teikia žinių apie anksčiau šioje žemėje gyvenusius žmones, nutikusius įvykius.
Sudarykite iš klasės bičiulių tyrėjų grupę ir pamėginkite parengti savo vietovės vardų (miesto, miestelių, gatvių, kaimų, upių, upelių, ežerų, kalnų, lankų, miškų ir kitų vietų) etimologinį žodynėlį. Atkreipkite dėmesį į anksčiau vartotus, išnykusius, pakeistus vietų vardus. Žodynėlio duomenis apibendrinkite. Apibendrinimą ir darbo išvadas moksliniu pranešimu pristatykite klasei.
Rengdami etimologinį vietovardžių žodynėlį galite remtis šiais straipsniais ir knygomis:
Kazimieras Būga, „Vietų vardai – istorijos šaltinis“, „Upių vardų studijos ir aisčių bei slavėnų senovė“, in: Rinktiniai raštai, Vilnius, 1961, t. III, p. 491-517.
Aleksandras Vanagas, Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas, Vilnius, 1981.
Aleksandras Vanagas, Lietuvių miestų vardai, Vilnius, 1996.
3. Visuomenės, tautos, šalies istoriją sudaro asmeninės žmonių istorijos. Individualios žmonių patirtys, išsakytos laiškuose, dienoraščiuose, atsiminimuose, nuotraukose, yra svarbios visuomenės praeičiai ir dabarčiai pažinti.
a) organizuokite savo klasėje ar mokykloje senų laiškų ir kitų šeimos dokumentų rinkimą: parenkite tokių dokumentų pateikimo ir rinkimo mokslinę instrukciją, sudarykite rinkėjų grupę, raštu ir žodžiu kreipkitės į klasės, mokyklos, vietos bendruomenę pristatydami savo akcijos tikslus ir kviesdami joje dalyvauti, pasistenkite surinkti kuo daugiau dokumentų, juos susisteminkite, išrūšiuokite, aprašykite, pasirūpinkite, kad mokyklos bibliotekoje, muziejuje ar kitoje vietoje jie būtų patikimai saugomi.
b) pasirinkę įvairius aspektus, atlikite surinktos medžiagos tyrimus: panagrinėkite senų laiškų stilių, žodyną, patyrinėkite, kaip asmeniniuose laiškuose atsispindi praėjusio laiko visuomenės gyvenimo tikrovė.
c) pasirėmę atlikta laiškų ir kitų dokumentų analize, parašykite pasirinkto žmogaus ar pasirinktos šeimos istoriją.
4. Didiesiems Lietuvos rašytojams Adomui Mickevičiui, Česlovui Milošui reikšmingos įtakos turėjo priklausymas slaptoms Vilniaus jaunimo organizacijoms. Į tokias organizacijas susibūręs šalies jaunimas rūpinosi savišvieta, dvasiniu savo narių tobulėjimu, puoselėjo draugystę ir bičiulystę, svarstė opius visuomenės gyvenimo klausimus.
1819 metais filomatų draugijos posėdyje Adomas Mickevičius, kreipdamasis į naują organizacijos narį, kalbėjo: „Nelaimingos aplinkybės, kuriomis gyvena mūsų šalis, baisiai veikė ir veikia tėvynainius, juos pasmerkdamos niekšybei. Protas, anksčiau siekęs didžių dalykų, šiandien užgožtas ir prispaustas dalykinių interesų, keliaklupsčiauja prieš pelną ir klauso tik savimeilės. Atverk prieš ką nors didžią mintį, didį siekį,- norėdamas tame žmoguje aukštesnius jausmus pažadinti, pažadinsi tik abejingą šypsnį! Tos niekingos būtybės taip gerai apie save galvoja, jog tarp didžių dalykų ir savęs regi juokingą kontrastą; iš čia kyla, kaip sakė Homeras, jog dievai iškart kiekvienam vergui pusę jo sielos atima. Tad pirmasis tavo uždavinys – pakilti iš tosios viską menkinimo prarajos ir kitiems padėti iš ten kilti. Įteigti žmogui, jog jis sugeba nuveikti, nenoriu sakyti, didžius darbus, tačiau bent pagalvoti apie juos gali – ir tai jau yra didelis dalykas“. Pasak poeto, „kiekvienas, kuris dirba pavieniui“, susidūręs su kliūtimis, „galų gale nustoja dirbęs ir mąstęs, praranda narsą ir tampa jau nebe žmogumi, nes nesugeba puoselėti prakilniausios žmogiškumo dalies“. Sumenkę asmenys virstantys „dirbtinėmis marionetėmis“, valdomomis po teatro scena esančų spyruoklių – „egoizmo, gobšumo ar puikybės“. Tik bičiulystė ir bendra savišviesta, pasak Adomo Mickevičiaus, gali padėti atsispirti niekšybei ir išsaugoti žmogiškumą.
a) Išsamiau susipažinkite su XIX amžiaus Vilniaus slaptųjų jaunimo draugijų veikla ir jų tikslais. Patyrinėkite, kaip Lietuvos jaunuoliai suprato draugystę, kokiais būdais ją saugojo, puoselėjo, stiprino.
b) Tyrimus apibendrinkite parašydami esė apie senąsias Lietuvos jaunimo draugijas, jų narius jungusią bičiulystę, jos reikšmę. Esė pristatykite klasės draugų aptarimui ir diskusijai.
c) Pasvarstykite, kokius savišvietos, asmeninio ir bendruomeninio tobulėjimo uždavinius galėtų turėti jaunimo draugijos šiandienos Lietuvoje. Ar tokių draugijų veikla šiandien būtų įmanoma, ar Jums ir Jūsų bendraamžiams reikalinga?
Temos studijoms gali būti vertingi šie leidiniai:
Adomas Mickevičius, Laiškai, esė, proza, parengė ir vertė Algis Kalėda, Vilnius, 1998.
Vincas Maciūnas, Lituanistinis sąjūdis XIX amžiaus pradžioje, Vilnius, 1997, p. 52-79.
Jonas Riškus, Adomas Mickevičius ir Lietuva, Vilnius, 1996, p. 33-42.
Markas Tulijus Ciceronas, „Lelijus, arba apie bičiulystę“, in: Markas Tulijus Ciceronas, Pokalbiai apie senatvę ir bičiulystę, parengė ir vertė Sigitas Narbutas, Vilnius, 1998, p. 63-117.