Testai
1. Prekiniai pinigai – tai:
a) Padidintos paklausos prekė.
b) Prekė, atliekanti pinigų funkcijas.
c) Reta labai aukštos vertės prekė (pvz., stambūs briliantai, žymių menininkų paveikslai ir pan.).
d) Visi teisingi atsakymai.
Teisingas b) atsakymas.
2. Kodėl tauriuosius metalus patogiau negu brangakmenius naudoti kaip pinigus?
a) Netikrus brangakmenius sunkiau nustatyti;
b) Metalai gamtoje rečiau sutinkami;
c) Metalą dalijant dalimis jo vertė nesumažėja;
d) brangakmeniai greičiau dėvisi nei taurieji metalai.
Teisingas c) atsakymas.
Klausimai diskusijai
1. Koks perėjimo nuo prekinių prie kreditinių pinigų privalumas? Ar šiais laikais galimas dalinis grįžimas prie prekinių pinigų?
Kreditiniai pinigai pagreitina prekių ir paslaugų mainus. Tačiau tam tikrais atvejais, pvz., karo, ekonominės suirutės, galimas dalinis grįžimas prie prekinių pinigų.
2. Kodėl metaliniai pinigai pakeitė primityvias pinigų formas? Kodėl pinigai, nukaldinti iš tauriųjų metalų, pakeitė iš kitų metalų nukaldintus pinigus?
Skirtingai nei gyvuliai ar kailiai, visiems metalams būdingos tokios savybės kaip vienarūšiškumas (gyvulys gali būti senas arba jaunas, kailis gali būti išdirbtas gerai arba blogai), portatyvumas (metalo luitas gali būti nedidelis, todėl jį patogu saugoti ar transportuoti), ilgaamžiškumas (metalai nesensta), dalumas. Tačiau ne kiekvienas metalas yra retas. Tik taurieji metalai – auksas ir sidabras – gamtoje yra santykinai riboti. Čia slypi du šių metalų privalumai: žmonės negali turėti aukso kiek nori ir netgi nedidelis jo kiekis turi didelę vertę. Be to, auksas ir sidabras, skirtingai nei kiti metalai, nerūdija, jie labiau ilgaamžiai.
3. Briliantams būdingos visos savybės, būtinos prekei, kad ji ekonomikoje atliktų pinigų funkciją. Tikriausiai sutiksite, kad jie pakankamai vienarūšiai, jų didelė vertė, jiems būdingas tvirtumas, portatyvumas, dalumas, jie yra reti. Kodėl gi jie netapo pinigais?
Briliantai iš tiesų labai vertingi, jie labai tvirti ir labai reti. Tačiau juos suskaldžius, jų dalių vertė nelygi prieš tai buvusiai. Brilianto vertė priklauso nuo jo dydžio, todėl dešimties mažų briliantų, kurių svoris lygus vieno brilianto svoriui, vertė nėra tokia pati. Vieno didelio brilianto vertė žymiai didesnė, negu dešimties mažų kartu sudėjus. Tai pagrindinė priežastis, kodėl briliantai negalėjo atlikti pinigų funkcijos (pavyzdžiui, būti vertės matu).
Kurie teiginiai teisingi?
1. Kreditiniai pinigai:
a) Tai šalies Centrinio banko skoliniai įsipareigojimai.
b) Tai banknotai, kurie XIX a. – XX a. pradžioje buvo keičiami į auksines monetas.
c) Tai indėliai iki pareikalavimo, galintys atlikti pinigų funkcijas.
d) Tai apyvartoje cirkuliuojantys banknotai.
e) Tai visų tipų negrynieji pinigai.
Teisingi visi teiginiai. Visi teiginiai vienaip ar kitaip nusako kreditinių pinigų savybes. Šiuo metu kreditiniai pinigai nekeičiami į auksą, todėl kreditinių pinigų požymis, nurodytas b) atsakyme, tinka tik tam laikotarpiui, kai veikė aukso standarto sistema.