Informacijos šaltiniai:
http://en.wikipedia.org/wiki/Biome,
http://www.mbgnet.net/sets/temp/whats.htm
1. Biomas – geografiškai ir klimatiškai apibrėžiamų sąlygų visuma, kuriai būdinga tam tikrų mikroorganizmų, augalų ir gyvūnų populiacija, prisitaikiusi išgyventi biomo sąlygomis. Lietuvos klimatinės ir geografinės sąlygos yra būdingos vidurio juostos biomui, nurodykite pagrindinius mūsų biomo bruožus. Pateikite pavyzdžių kaip lapuočiai medžiai yra prisitaikę augti tokiomis klimatinėmis sąlygomis.
Vienas pagrindinių klimatinių veiksnių, apibūdinančių vidurio juostos biomą yra keturių metų laikų kaita. Su tuo susiję ir tokie reiškiniai, kaip krituliai, jų forma (sniegas, lijundra, lietus), temperatūros pokyčiai metų eigoje, lemiantys ežerų ir viršutinių dirvos sluoksnių užšalimą žiemą, atodrėkį pavasarį. Lapuočiai augalai evoliucijos metu sugebėjo puikiai prisitaikyti prie vidurio juostos biomo. Vasaros metu lapuočiai augalai aktyviai fotosintezuoja, siurbia iš grunto vandenį su ištirpusiomis mineralinėmis medžiagomis, sintetina organines medžiagas, jas panaudoja augimui, reprodukcijai, dalį medžiagų kaupia atsargai. Rudenį atvėsus orams žalias chlorofilas suyra. Augalai perneša visas toksiškas ar augalui nenaudingas medžiagas į lapus, kuriuos paskui numeta. Taip jie ne tik atsikrato paviršiaus, ant kurio galėtų kauptis sniegas žiemą, bet ir mažina garinamo per žioteles vandens kiekį. Jei augalai nenumestų rudenį lapų, žiemą vanduo esantis lapuose sušaltų, pažeistų lapus, padidėtų galimybė augalui užsikrėsti bakterijomis ar grybais. Kamienuose druskų ir cukrų koncentracija baigiantis vasarai padidėja, todėl kamienuose esantis vanduo neužšala. Pavasario ir atodrėkio pradžia duoda ženklą augalams auginti naujus lapus, bei vėl pradėti fotosintezę, kad būtų sukaupta pakankamai medžiagų kitai žiemai.
2. Kai kurių šaltinių duomenimis 2011 metais žmonių populiacija pasiekė 7 milijardus gyventojų. Toks milžiniškas gyventojų skaičius daro didelį neigiamą poveikį aplinkai. Pamąstykite ir surašykite, kokios pagrindinės žmonių populiacijos didėjimo sukeliamos problemos, bei kaip jos veikia populiacijos dinamiką.
Informacijos šaltiniai: http://www.un.org/esa/population/publications/PopDistribUrbanization/PopulationDistributionUrbanization.pdf
http://www.globalresearch.ca/index.php?context=va&aid=24467
Sprendimas
Gėlo vandens trūkumas – vienas pagrindinių populiacijos augimą ribojančių veiksnių, žmogaus organizmas 70% sudarytas iš vandens, kuris yra pagrindinis medžiagų tirpiklis organizme. Daugelis pasaulinių ar vietinių sveikatos organizacijų rekomenduoja per dieną suvartoti apie 1,8 litrų vandens. Tačiau didelėje pasaulio dalyje realus suvartojamo vandens kiekis yra vos keli šimtai mililitrų. Didelė problema yra geriamo vandens kokybė. Besivystančiose pasaulio šalyse vandens kokybė dažnai yra prasta, vandenyje gausu mikroorganizmų ir teršalų, galinčių sukelti ligas ar mirtį. Vietovėse, kuriose trūksta gėlo vandens, dažniausiai stebimas didelis žmonių ir ypač naujagimių mirtingumas.
Dirbamos žemės trūkumas – opi problema. Didžiuliai žemės plotai yra netinkami žemdirbystei dėl klimatinių sąlygų, arba dėl netinkamos žemės ūkio veiklos, dirvą sunaikinusios erozijos. Apytikriai 14% pasaulio gyventojų kenčia badą ar būtinų maisto medžiagų trūkumą. Tai lemia didesni mirtingumą, ligų, pavyzdžiui skorbuto, paplitimą.
Natūralių išteklių trūkumas. Ištekliai, būtini gyvenamųjų būstų statybai ir minimaliam gerbūviui užtikrinti taip pat yra problema daugelyje pasaulio šalių. Net jei šalis turi nemažai vertingų gamtinių išteklių, dažnai eiliniai šalies gyventojai neturi galimybės jais pasinaudoti. Globaliu mastu natūralūs ištekliai mažėja santykinai (ištekliai vienam gyventojui) ir absoliučiai, ypač tokių išteklių kaip nafta ar gamtinės dujos. Atitinkamai kyla pasaulinės maisto produktų kainos, nes jos priklauso nuo gamybos ir transportavimo kainos, todėl vargingiausi gyventojai nebesugeba įpirkti būtiniausių maisto produktų.
Aplinkos tarša – vienas žmogaus sukeltų veiksnių, natūraliai stabdančių populiacijos didėjimą. Dėl cheminės ar fizinės aplinkos taršos didelė dalis žemės plotų ir geriamo vandens atsargų tapo nebetinkamos naudoti. Tarša sukelia mutacijas, ligos ar problemas, susijusias su maisto trūkumu dėl dirbamos žemės, ar vandens užterštumo. Cheminis aplinkos užterštumas veikia ir kitus organizmus, drastiškai mažina jų populiacijas ir mažina maisto resursus.