Gabūs vaikai turėtų:
- Skirti komercinių bankų aktyvias ir pasyvias operacijas, pateikti jų pavyzdžių
Visos komercinių bankų operacijos skirstomos į dvi grupes:
1) operacijos, kuriomis siekiama sutelkti (mobilizuoti) gyventojų pinigus. Šios operacijos vadinamos pasyviomis;
2) operacijos, kuriomis siekiama mobilizuotus pinigus „dirbti“, juos suteikiant kaip kreditus įmonėms ir namų ūkiams. Šios operacijos vadinamos aktyviomis.
Pasyvios operacijos. Naujo komercinio banko sukūrimas prasideda nuo to, kad jo savininkas – akcininkai turi investuoti nustatytą nuosavojo kapitalo sumą. Šis kapitalas vadinamas įstatiniu kapitalu. Įstatiniam kapitalui priskiriami ne tik pinigai, įnešami į banko kasą, bet ir pinigai, investuojami į pastato statybą, įrenginius, seifus ir t. t. Akcininkų nuosavų pinigų investavimas į banką priskiriamas pasyvioms operacijoms. Tačiau didelę reikšmę banko veiklos pradžioje turi sėkmingas gyventojų, kurie nėra komercinio banko steigėjai, indėlių pritraukimas. Sėkmė galima tik tada, jei indėlininkai pasitiki banku. Kadangi kiekvienas komercinis bankas konkuruoja su kitais bankais, vadybininkai turi sugebėti įtikinti indėlininkus savo banko patikimumu, tuo, kad pinigai, esantys sąskaitoje, nedings. Banko prestižas ir indėlininkų pasitikėjimas juo yra svarbūs komercinio banko konkurencingumo ir sėkmės, pritraukiant indėlininkus, veiksniai. Svarbus vaidmuo tenka ir komercinio banko mokamai palūkanų normai. Tačiau dauguma indėlininkų linkę patikėti savo pinigus patikimam bankui, mokančiam nedidelę palūkanų normą, negu abejotinos reputacijos bankui, mokančiam aukštą palūkanų normą. Kiekvienam indėlininkui tenka rinktis tarp didelių palūkanų ir didelės rizikos, iš vienos pusės, ir nedidelių palūkanų ir minimalios rizikos – iš kitos pusės. Didelę reikšmę pritraukiant pinigus turi indėlininkams teikiamos įvairios lengvatos: pirmumas teikiant ilgalaikį kreditą, nemokamas kai kurių bankinių paslaugų teikimas, konsultavimas investavimo klausimais ir pan.
Aktyvios operacijos. Komercinių bankų aktyvioms operacijoms pirmiausiai priskiriamos bankų paskolos. Komerciniai bankai teikia paskolas įvairioms įmonėms kreditų pavidalu. Atidarant įmonei kreditinę sąskaitą, bankas remiasi grąžinimo principu, todėl kreditai paprastai suteikiami už užstatą: užstatant nekilnojamąjį turtą (žemę, pastatus), įrengimus, prekių atsargas, vertybinius popierius. Vietoj užstato, paskolos gavėjas gali pateikti kitos įmonės laidavimą, kuri tuo pačiu įsipareigoja grąžinti paskolą. Sudarant tarptautines sutartis laiduotoju neretai būna valstybė.
Priimdami sprendimą įmonei suteikti paskolą, banko vadybininkai renka informaciją apie jos finansinę padėtį, analizuoja jos apskaitos dokumentus, verslo planą, pajamas, išlaidas ir jų pokyčius. Lemiamą reikšmę turi įmonės mokumas, jos prestižas, pajėgumas grąžinti kreditą ir sumokėti palūkanas.
Bankui labai svarbu kredito suteikimo terminai. Paprastai kreditai, kurie suteikiami užstatant prekių, žaliavų ir kitas atsargas, arba esant laidavimui, yra trumpalaikiai. Tokios paskolos skirtos žaliavoms įsigyti, darbuotojų darbo užmokesčiui išmokėti. Ilgalaikis kreditas teikiamas investicijoms finansuoti ar diegiant naują technologiją. Šiuo atveju užstatu tampa nekilnojamasis turtas, o kredito forma vadinama ipotekos kreditu. Užstatas turi būti savininko privati nuosavybė. Komerciniai bankai teikia ir lizingo paslaugas. Lizingas reiškia, kad komercinis bankas įsigyja įrenginius ar kitą turtą, kurį išnuomoja savo klientui su teise jį išpirkti. Aktyvioms komercinių bankų operacijoms priskiriamas ir vertybinių popierių pirkimas (investicijos į vertybinius popierius): valstybinių obligacijų, privačių įmonių akcijų ir obligacijų įsigijimas. Komerciniai bankai platina ir valstybinius vertybinius popierius.