Gabūs mokinai turi gebėti:
- Pasirinkimo alternatyviąsias sąnaudas iliustruoti gamybos galimybių kreive (GGK), nusakyti jos charakterį bei formą.
- Paaiškinti pasirinkimą tarp kapitalo ir vartojamųjų prekių gaminimo bei jo įtaką ateities gerovei. Iliustruoti grafiškai.
Pasirinkimo alternatyviąsias sąnaudas iliustruojanti gamybos galimybių kreivė (GGK)
Neriboti mūsų poreikiai ir riboti ištekliai sąlygoja stygiaus atsiradimą ekonomikoje. Mes negalime turėti visko, ko tik norime, todėl privalome rinktis. Pasirinkimo rezultatas yra ekonominis sprendimas. Kai tenka rinktis vieną daiktą atsisakant visų kitų, t. y. renkantis priimti sprendimą ,,arba-arba“, pasirinkimo alternatyviosios sąnaudos yra geriausia atsisakyta alternatyva. Tačiau jei negalima ar nenorima atsisakyti nė vieno daikto, tai daugiau vartoti ar gaminti vieno kurio nors daikto galima tik mažiau vartojant ar gaminant kito. Tuomet pasirinkimo alternatyviosios sąnaudos bus produktų kiekis, kurio teko atsisakyti, norint vartoti ar gaminti daugiau pasirinkto produkto. Pasirinkimo problemą ir alternatyviąsias sąnaudas iliustruoja gamybos galimybių kreivė (GGK). Ji rodo bet kurios ekonomikos gamybos galimybių ribą, t. y. ką galima pagaminti iš turimų išteklių (žemės, darbo bei kapitalo) ir su esama technologija. Nors ištekliai riboti, bet galima pasirinkti, kokias prekes gaminsime ir kokias paslaugas teiksime, kitaip tariant, išteklius galima naudoti įvairiai, juos paskirstyti norimiems produktams pagaminti. Tačiau jei vienų produktų gaminsime daugiau, kitų gamybą teks sumažinti. Pavyzdžiui, galima gaminti mažiau automobilių ir daugiau traktorių, arba mažiau auginti kviečių, o daugiau bulvių.
Braižant GGK, reikia priimti 2 prielaidas:
1) ekonomika veikia naudodama visus turimus išteklius;
2) nesikeičia nei turimų išteklių kiekis, nei jų kokybė, taigi nagrinėjamu laikotarpiu nesikeičia ir gamybos technologijos.
Tarkime, kad šalyje gaminamos vartojimo prekės, t. y. ištekliai naudojami gaminti toms vartojimo prekėms, kurios tiesiogiai tenkina vartotojų poreikius (maisto produktams, drabužiams, namų apyvokos reikmenims ir kt.), ir prekėms, kurios žmonių poreikius tenkina netiesiogiai, t. y. gamybos priemonėms (pvz., žaliavos, medžiagos, įrengimai, mašinos, gamybiniai pastatai), kurias naudojant ir pagaminamos įvairios vartojimo prekės (2 pav.). Braižant GGK, horizontalioje ašyje pažymėtas maksimaliai galimas pagamintas gamybos priemonių kiekis, vertikalioje – maksimaliai galimas vartojimo prekių kiekis. Grafikas rodo, kad, naudojant visus šalyje turimus išteklius, galima pagaminti arba tik 3 gamybos priemones (B taškas) ir nė vienos vartojimo prekės (taškas 0), nes joms gaminti šalis nebeturėtų išteklių, arba 9 vartojimo prekes (A taškas) ir nė vienos gamybos priemonės (taškas 0). Tai yra dviejų kraštutinumų galimybės. Tačiau galimi ir labiau realūs tarpiniai išteklių paskirstymo ir prekių gamybos variantai. Tik šiuo atveju, norint padidinti vienos prekės gamybos apimtį, teks sumažinti kitos prekės gamybą. Pavyzdžiui, C taškas iliustruoja, kad jei šalyje gaminama 1 gamybos priemonė, tai vartojimo prekių gamyba sumažės nuo 9 iki 8 vnt. D taškas rodo, kad jei bus gaminamos 2 gamybos priemonės, joms pagaminti reikės daugiau gamybos išteklių, todėl mažiau jų liks vartojimo prekėms gaminti ir jų bus pagaminta tik 5 vnt. Ir t. t.
Sujungę A, C, D ir B taškus, gausime tos šalies GGK. Bet kuris šios kreivės taškas rodo, koks prekių ir paslaugų kiekis ir įvairūs jų deriniai gali būti pagaminti šalyje pilnai panaudojant turimus išteklius.
2 pav. Gamybos galimybių kreivė
Bet kuris taškas, nesantis GGK, rodo, kad šalies ištekliai arba nepilnai panaudojami, arba jų nepakanka norimam prekių ir paslaugų kiekiui pagaminti. Pavyzdžiui, K taškas rodo, kad šalies ištekliai nepilnai panaudojami, arba paskirstyti neefektyviai, nes galima daugiau gaminti ir gamybos priemonių, ir vartojimo prekių. Ištekliai ekonomikoje neefektyviai paskirstyti tada, jei, esant turimam išteklių kiekiui, galima pagaminti didesnį kiekį vieno produkto, nesumažinus kitų prekių bei paslaugų gamybos. Jei tokios galimybės nėra, ištekliai paskirstyti efektyviai. Pvz., galima vartojimo prekių gamybą padidinti nuo 3 iki 7,5 vnt. (K1 taškas), arba vartojimo prekių gamybos apimtis nepasikeičia (gaminamos 3 prekės), o gamybos priemonių gamyba padidėja iki 2,5 vnt. (K2 taškas). Galimi ir visi kiti vartojimo prekių ir gamybos priemonių gamybos deriniai, esantys kreivės K1K2 dalyje. E taškas rodo, kad šalis neturi tiek išteklių, kad galėtų būti pagamintos 7 vartojimo prekės ir 2,5 gamybos priemonės. Tokiu atveju valstybė turi pirkti gamybos priemones ir vartojimo prekes iš kitų šalių. Jei gaminamas prekių kiekis, kurį aprėpia GGK, sakoma, kad šalies ekonomika yra efektyvi, t. y. visuomenė negali didinti vienos prekės gamybos, nesumažindama kitos prekės gamybos.
GGK turi išgaubtą formą dėl ekonomikos dėsnio, kuris aiškina, kad, didinant produkto gamybą, papildomai pagaminto jo vieneto alternatyviosios sąnaudos didėja. Tarkime, kad gamybos priemonių gamybą padidiname nuo 0 iki 1 vnt. Tada, pagal turimą GGK, vartojimo prekių gamyba sumažėja nuo 9 iki 8 vnt. Tai reiškia, kad vienos papildomai pagamintos gamybos priemonės alternatyviosios sąnaudos lygios vienai vartojimo prekei, kurios gamybos teko atsisakyti. Pagaminus papildomai dar vieną gamybos priemonę, vartojimo priemonių gamybą teks sumažinti nuo 8 iki 5 vnt. Taigi antros papildomai pagamintos gamybos priemonės alternatyviosios sąnaudos yra 3 vartojimo prekės. Gaminant tris gamybos priemones, vartojimo prekių šalyje nebebūtų gaminama, nes jų gamyba sumažėtų nuo 5 vnt. iki nulio. Taigi trečiosios gamybos priemonės pagaminimo alternatyviosios sąnaudos yra 5 vartojimo prekės. Ir atvirkščiai. Jei vartojimo prekių gamybą šalyje didintume nuo 0 iki 9 vnt., mažinant gamybos priemonių gamybos apimtį nuo 3 vnt. iki 0, tai pastebėtume, kad vartojimo prekių alternatyviosios sąnaudos didėja. Taigi, jei produkto gamybos alternatyviosios sąnaudos didėja, GGK yra išgaubta, jei visą laiką vienodos, GGK įgauna tiesės pavidalą.
Tobulėjant gamybos technologijoms, GGK pasislinks išorėn į naują padėtį GGK1, nes turint tuos pačius išteklius jau bus galima pagaminti daugiau įvairių produktų (3 pav.).
3 pav. Nauja gamybos galimybių kreivė
Kodėl didėja produkto gamybos alternatyviosios sąnaudos? Svarbiausia priežastis – nepilnas išteklių tarpusavio pakeičiamumas. Ne visus išteklius, naudojamus vartojimo prekėms gaminti, lengvai galima panaudoti gaminant gamybos priemones. Darbuotojai, renkantys televizorius, nedirbs taip pat našiai, statydami mokyklas, o įrengimai, naudojami daržovėms konservuoti, vargu ar galės būti panaudoti gaminant sunkvežimių detales. Pereiti nuo vieno produkto gamybos prie kito nėra taip paprasta.
Pasirinkimas tarp kapitalo ir vartojamųjų prekių gaminimo bei jo įtaką ateities gerovei
Kaip alternatyva technologijos pažangai, GGK padėtį gali pakeisti ir kapitalo kiekio padidėjimas (kapitalo kaupimas). Šiandien turimas kapitalo kiekis yra ribotas. Tačiau jis (t.y. gamybos priemonės) gali būti pagaminamas. Kapitalo kiekis, kurį turėsime ateityje, priklausys nuo to, kiek turimų šiandieninių išteklių skirsime jo kaupimui, o ne vartojamosioms prekėms.
4 pav.ir 5pav. parodytos dvi menamos šalys, kurių GGK1 pradinėje situacijoje vienodos. Šalies A piliečiai teikia pirmenybę dabartiniam gyvenimui, t.y. didžiąją dalį išteklių skiria vartojimo prekėms, o kapitalo kaupimui skiria mažai. Šalies B variantas atvirkštinis: čia mažinamos vartojamosios prekės, kad pagaminti daugiau kapitalo (taškas D). Todėl pastarosios šalies gamybos mastai ateityje išaugs, padidės piliečių pajamos ir vartojimo galimybės. Išvada: kiekviena visuomenė turi pasirinkti, kokios vartojimo dalies ji atsisako dabar, kad galėtų daugiau vartoti ateityje.
4 pav. Šalis A. Ekonomika orientuojama į vartojamų prekių gamybą.
5 pav. Šalis B. Ekonomika orientuojama į kapitalo gamybą (taškas D). Rezultatas- žymus GGK poslinkis.