Programos 4.9 temos „Diskutuoti apie infliacijos ir defliacijos atsiradimo priežastis, mastą, infliacijos ir defliacijos padarinius valstybei bei visuomenei ir infliacijos mažinimo priemones.“
Praplėtimas
Pagrįsti monetaristų teiginį, kad pinigų kiekio didėjimas yra svarbiausia infliacijos sąlyga
Pinigų kiekio (pasiūlos) įtaką kainų lygiui geriausiai parodo monetarinė mainų lygtis: M x V = Q x P. Iš šios lygties matyti, kad kainos gali svyruoti dėl gamybos apimties, pinigų apyvartos greičio ir pinigų kiekio kitimo. Monetaristai teigia, kad pinigų apyvartos greitis ir realusis bendrasis vidaus produktas trumpuoju laikotarpiu yra pastovūs, todėl kainų lygis yra proporcingas pinigų kiekiui: P = . Jei pinigų kiekis padidėtų, pvz., tris kartus, tai ir bendrasis kainų lygis padidėtų tris kartus. Vadinasi, pinigų kiekio padidėjimas nulemia infliacijos lygį.
Paaiškinti skirtumą tarp nominaliųjų ir realiųjų pajamų, jas apskaičiuoti
Nominaliosios pajamos – tai namų ūkio gautų pajamų (rentos, darbo užmokesčio, palūkanų ir pelno) piniginė išraiška, neįvertinus jų perkamosios galios. Realiosios pajamos – tai vartojimo prekių ir paslaugų kiekis, įsigytas už nominaliąsias pajamas. Tai nominaliosios pajamos, padalytos iš kainų lygio.
Tarp nominaliųjų ir realiųjų pajamų yra tokia priklausomybė:
Realiosios pajamos = nominaliosios pajamos/vartotojų kainų indeksas.
Jeigu nominaliosios pajamos didėja didesniais tempais negu vartojimo prekių ir paslaugų kainos, tai realiosios pajamos taip pat didėja. Jeigu kainos didėja greičiau negu nominaliosios pajamos, tai realios pajamos mažėja. Realiųjų pajamų pokytį apytiksliai galima apskaičiuoti taip: realiųjų pajamų pokytis, proc. » nominaliųjų pajamų pokytis, proc. – kainų lygio pokytis, proc.